Pagrindinis puslapis Pagrindinis puslapis

Viraferon
interferon alfa-2b

Vaistinis preparatas neberegistruotas

PAKUOTĖS LAPELIS: INFORMACIJA VARTOTOJUI


Viraferon 1 milijonas TV/ml milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui

Alfa-2b-interferonas


Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą.

  1. mėnesius po gydymo turi būti neigiamas. Jūs ir jūsų partneris turi vartoti veiksmingas kontraceptines priemones gydantis ribavirinu ir 4 mėnesius po gydymo. Tai galima aptarti su Jūsų gydančiu gydytoju;

- vyrui, vartojančiam ribaviriną, negalima turėti lytinių santykių su nėščia moterimi, nebent naudojamas prezervatyvas. Tai sumažins galimybę patekti ribavirinui į moters organizmą. Jeigu partnerė nėra nėščia, tačiau yra vaisingo amžiaus, jai būtina atlikti nėštumo testą kiekvieną jūsų gydymo mėnesį ir 7 mėnesius po gydymo. Tai galima aptarti su Jus gydančiu gydytoju. Ligonis vyras ir jo partnerė turi vartoti

veiksmingas kontraceptines priemones gydantis ribavirinu ir 7 mėnesius po gydymo. Tai galima aptarti su

Jus gydančiu gydytoju.


Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Nežinoma, ar preparato patenka į motinos pieną. Todėl, jeigu vartojate Viraferon, nemaitinkite kūdikio krūtimi. Vartojant kartu su ribavirinu, būtina atkreipti dėmesį į ribavirino preparato atitinkamą informaciją.


Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Nevairuokite ir nesinaudokite įrengimais, jei nuo šių vaistų tapote mieguistas, pavargęs ar painiojasi mintys.


Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Viraferon medžiagas

Jūsų gydytojas gali rekomenduoti Jums pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B, jei nuolatos ar pakartotinai gaunate žmogaus plazmos albumino.


Viena šio vaisto pagalbinių medžiagų yra žmogaus albumino tirpalas. Gaminant vaistus iš žmogaus kraujo ar plazmos imamasi tam tikrų priemonių apsaugoti pacientus nuo tam tikrų infekcijų perdavimo. Šios priemonės yra: kraujo ir plazmos donorų atranka atmetant tuos, kurie gali būti infekcijos nešiotojai, atskirų kraujo mėginių ir plazmos banko patikrinimas dėl virusų ir infekcijų. Šių preparatų gamintojai gamybos proceso metu taip pat imasi tam tikrų priemonių, kuriomis yra nukenksminami ar pašalinami virusai. Tačiau nereikėtų visiškai atmesti galimybės, kad skiriant iš žmogaus kraujo ar plazmos paruoštus vaistinius preparatus galima pernešti infekcijos sukėlėjus. Taip pat tai galioja nežinomiems ar naujai nustatomiems virusams ir kitoms infekcijos rūšims.


Apie virusų pernešimą su albuminais, pagamintais laikantis Europos Farmakopėjos reikalavimų gamybos procesams, pranešimų nėra.


Labai rekomenduojama kiekvieną kartą kai Jums paskiriamas Viraferon, pažymėti preparato pavadinimą ir serijos numerį, kad būtų išsaugota informacija apie suvartoto preparato serijos numerį.


  1. KAIP VARTOTI VIRAFERON

    Vaistinis preparatas neberegistruotas

    Gydytojas skyrė Viraferon konkrečiai Jums ir Jūsų dabartinei būklei gydyti. Šiuo vaistu su niekuo nesidalinkite.


    Gydytojas nustatė tikslią Viraferon dozę atsižvelgdamas į jūsų individualius poreikius. Priklausomai nuo ligos dozė gali skirtis.


    Jei Viraferon švirkščiatės pats, įsitikinkite, kad jums skirta dozė aiškiai užrašyta ant gautų vaistų pakuotės. Dozes, kurios skirtos vartoti 3 kartus per savaitę, geriausia švirkštis kas antrą dieną.


    Toliau nurodyta įprasta pradinė dozė kiekvienai būklei, tačiau dozės gali būti skirtingos ir gydytojas gali jas keisti atsižvelgdamas į jūsų poreikius:


    Lėtinis hepatitas B: 5 - 10 milijonų TV 3 kartus per savaitę (kas antrą dieną) švirkščiant į poodį.


    Lėtinis hepatitas C: Suaugę pacientai. 3 milijonai TV 3 kartus per savaitę (kas antrą dieną) švirkščiant į poodį (po oda) derinyje su ribavirinu ar be jo. Vyresni nei 3 metų vaikai ir paaugliai - 3 milijonai TV/m² 3 kartus per savaitę (kas antrą dieną) švirkščiant į poodį (po oda) derinyje su ribavirinu (žiūrėti ribavirino pakuotės lapelį).


    Gydytojas gali skirti kitą Viraferon dozę – vieną ar kartu su kitais vaistais (pvz., ribavirinu). Jei jums skiriamas Viraferon kartu su kitu vaistu, prašome perskaityti ir kito kartu vartojamo vaisto pakuotės lapelį. Gydytojas nustatys tikslią vaistų vartojimo schemą atsižvelgdamas į jūsų poreikius. Jei jums atrodo, kad Viraferon poveikis per stiprus ar per silpnas, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.


    Vartoti po oda:

    Viraferon dažniausiai vartojamas po oda. Tai reiškia, kad Viraferon trumpa adata įšvirkščiamas į riebalinį audinį po oda. Jei švirkščiatės patys, jums bus nurodyta, kaip paruošti ir atlikti injekciją. Smulkūs nurodymai dėl poodinio vartojimo pridedami prie šio pakuotės lapelio (žr. KAIP PAČIAM LEISTIS VIRAFERON lapelio pabaigoje).


    Kiekvieną numatytą dieną suvartojama viena Viraferon dozė. Viraferon skiriamas tris kartus per savaitę, kas antrą dieną, pvz., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Interferonas gali sukelti neįprastą nuovargį; jei leidžiatės vaistą patys ar duodate jo vaikui, darykite tai prieš miegą.


    Vartokite Viraferon tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas. Neviršykite rekomenduojamos dozės ir vartokite Viraferon tiek laiko, kiek paskirta.


    Pavartojus per didelę Viraferon dozę

    Kiek galima greičiau kreipkitės į savo gydytoją ar kitą medicinos specialistą.


    Pamiršus pavartoti Viraferon

    Jei leidžiatės vaistą pats ar prižiūrite Viraferon ir ribavirino derinį vartojantį vaiką, su(si)leiskite jums rekomenduojamą dozę iškart po to, kai prisiminėte, ir tęskite gydymą kaip įprasta. Praleidus dozę, vėliau

    vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima. Jei turite leistis vaistą kasdien ir netyčia praleidote visos dienos dozę, tęskite gydymą įprasta doze kitą dieną. Prireikus kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.


  2. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS


    image

    Viraferon, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Nors ne visi šalutinio poveikio atvejai gali pasitaikyti, jiems atsiradus gali prireikti medikų pagalbos.


    Kai kuriems pacientams, vartojantiems Viraferon derinyje su ribavirinu, pasireiškia depresija, o kai kuriems mintys apie savižudybę ar agresyvus elgesys (kartais nukreiptas prieš kitus). Kai kurie iš tikrųjų

    Vaistinis preparatas neberegistruotas

    nusižudo. Būtinai kreipkitės pagalbos, jei pastebite jog apima depresija ar turite minčių apie savižudybę, ar pasikeitė Jūsų elgesys. Jums gali prireikti šeimos nario ar artimo draugo pagalbos įvertinant depresijos požymius ar pokyčius Jūsų elgesyje.


    Naudojimas vaikams: Viraferon ir ribavirinu gydomi vaikai turi ypatingą polinkį į depresiją. Nedelsiant susisiekite su gydančiu gydytoju ar kreipkitės medicininės pagalbos, jei pastebite bet kokius neįprastus vaiko elgesio simptomus, jei jis jaučiasi prislėgtas ar jaučia norą žaloti save ar kitus.


    image

    Bet kuriuo iš toliau nurodyto šalutinio poveikio atveju nutraukite Viraferon vartojimą ir nedelsdami praneškite savo gydytojui ar kreipkitės į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių:

    • rankų, pėdų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos ar gerklės tinimas, dėl kurio gali būti sunku ryti ar kvėpuoti; dilgėlinė; alpimas.

      Visi šie šalutinio poveikio atvejai labai rimti. Jie gali reikšti labai sunkią alerginę reakciją į Viraferon. Jums gali prireikti skubios medicinos pagalbos ar hospitalizacijos. Tokio labai sunkaus šalutinio poveikio atvejai labai reti.


      Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda kuris nors toliau nurodytas šalutinis poveikis:

    • krūtinės skausmas ar nuolatinis ir sunkus kosulys; nereguliarus ar greitas širdies plakimas; dusulys, sumišimas; sunku išlikti budriam, sustingimas, dilgčiojimas ar skausmas rankose ar pėdose; traukuliai (konvulsijos); miego, mąstymo ar koncentracijos problemos; pakitusi psichinė būklė; mintys apie savižudybę, mėginimas nusižudyti, pasikeitęs ar agresyvus elgesys (kartais nukreiptas prieš kitus); haliucinacijos; smarkus pilvo skausmas; juodos ar į dervą panašios išmatos; kraujas išmatose ar šlapime; stiprus kraujavimas iš nosies; vaškinis pablyškimas, didelis cukraus kiekis kraujyje; karščiavimas ar šalčio krėtimas, praėjus kelioms gydymo savaitėms, nugaros apatinės dalies skausmas ar šono skausmas, sunkus šlapinimasis, akių ar regėjimo ar klausos sutrikimai, klausos praradimas, smarkus ar skausmingas odos ar gleivinės paraudimas ar skausmas.

    Tai gali rodyti sunkų šalutinį poveikį, dėl kurio reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Gydytojas ištirs kraują ir nustatys ar baltųjų kraujo kūnelių (ląstelių, kovojančių su infekcija), raudonųjų kraujo kūnelių (geležį ir deguonį pernešančių ląstelių), trombocitų (kraujo krešėjimo ląstelių) skaičius bei kiti laboratoriniai rodmenys yra priimtini.


    Pradėjus gydymą Viraferon gali atsirasti į gripą panaši reakcija – karščiavimas, nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas, sąnarių skausmas, šalčio krėtimas, sustingimas. Atsiradus šiems simptomams gydytojas gali skirti paracetamolio.


    Kitas galimas šalutinis poveikis:


    Labai dažnai (mažiausiai 1 iš 10 pacientų) pasireiškiantis šalutinis poveikis:

    skausmas, patinimas ir paraudimas ar odos pakenkimas injekcijos vietoje, plaukų slinkimas, svaigulys, apetito pasikeitimas, skrandžio ar pilvo skausmas, viduriavimas, pykinimas (šleikštulys), virusinė infekcija, depresija, emocinis labilumas, nemiga, nerimas, gerklės skausmas ir skausmingas rijimas, nuovargis, šalčio krėtimas, sustingimas, karščiavimas, į gripą panašūs simptomai, bendro diskomforto pojūtis, galvos skausmas, svorio mažėjimas, vėmimas, dirglumas, silpnumas, nuotaikų permainos, kosulys (kartais smarkus), dusulys, niežėjimas, sausa oda, išbėrimas, staigus ir aštrus raumenų skausmas, sąnarių skausmas, skeleto raumenų skausmas, laboratorinių kraujo tyrimų rodiklių pokyčiai, tarp jų sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis. Kai kuriems vaikams sulėtėjo augimas (ūgio ir svorio).


    Dažnai (mažiausiai 1 iš 100, bet mažiau kaip 1 iš 10 pacientų) pasireiškiantis šalutinis poveikis: troškulys, dehidratacija, aukštas kraujospūdis, migrena, tonzilių patinimas, kraujo priplūdimas į veidą ir

    kaklą, menstruacijų sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis, makšties problemos, krūtų skausmas, sėklidžių skausmas, skydliaukės problemos, paraudusios dantenos, burnos džiūvimas, paraudusi ar skausminga gerklė ar liežuvis, danties skausmas ar sutrikimas, herpes simplex (paprastoji pūslelinė), skonio pakitimas, sutrikęs virškinimas, dispepsija (rėmuo), vidurių užkietėjimas, padidėjusios kepenys (kepenų problemos,

    Vaistinis preparatas neberegistruotas

    kartais sunkios), viduriavimas, vaikams šlapinimo nelaikymas naktį, sinusų uždegimas, bronchitas, akių skausmas, ašarų latako problemos, konjunktyvitas („raudonos akys“), sujaudinimas, mieguistumas, vaikščiojimas per miegus, elgesio problemos, nervingumas, užsikimšusi ar tekanti nosis, čiaudulys, dažnas kvėpavimas, blyški ar paraudusi oda, kraujosruvos, padidėjęs rankų ir kojų pirštų jautrumas šalčiui, odos arba nagų problemos, psoriazė (nauja ar pasunkėjusi), padidėjęs prakaitavimas, padidėjęs poreikis šlapintis, lengvas drebėjimas, sumažėjęs jautrumas lytėjimui, artritas.


    Retai (mažiausiai 1 iš 10 000, bet mažiau kaip 1 iš 1000 pacientų) pasireiškiantis šalutinis poveikis: plaučių uždegimas.


    Labai retai (mažiau nei 1 iš 10 000 pacientų) pasireiškiantis šalutinis poveikis:

    žemas kraujospūdis, veido patinimas, diabetas, kojų mėšlungis, nugaros skausmas, inkstų problemos, nervo pažeidimas, kraujuojančios dantenos, aplazinė anemija. Nustatyta eritopoezės lastelių aplazijos, būklės, kai organizmas nustoja gaminti arba per mažai gamina raudonųjų kraujo ląstelių, atvejų. Ji sukelia sunkią anemiją, kurios vienais iš simptomų galėtų būti neįprastas nuovargis ir silpnumas.


    Labai retais atvejais pasitaikė sarkoidozė (liga, kuriai būdingas nuolatinis karščiavimas, svorio mažėjimas, sąnarių skausmas ir patinimas, odos pažeidimai ir patinusios liaukos). Sąmonės praradimas pasitaikė labai retai, dažniausiai senyviems pacientams, gydomiems didelėmis dozėmis. Pastebėti insulto (smegenų kraujotakos sutrikimo) atvejus. Atsiradus bet kuriam iš šių simptomų nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Užregistruota periodonto (pažeidžiančių dantenas) ir dantų sutrikimų, pakitusio mąstymo, sąmonės praradimo, ūminių padidėjusio jautrumo reakcijų, tarp jų dilgėlinės, angioedemos (rankų, kojų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos arba gerklės patinimo, galinčio apsunkinti rijimą ar kvėpavimą), bronchų spazmo ir anafilaksijos (sunkios viso kūno alerginės reakcijos) atvejų, tačiau jų pasireiškimo dažnis nėra žinomas.


    Be to, vartojusiems Viraferon pastebėti Vogt-Koyanagi-Harada sindromo (autoimuninis uždegiminis sutrikimas, pakenkiantis akims, odai, ausų membranoms, smegenims ir stuburui) atvejai.


    Kai kuriems pacientams gali atsirasti ir kitų, čia nenurodytų simptomų. Jeigu pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba jeigu atsiranda šiame lapelyje nepaminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.


  3. KAIP LAIKYTI VIRAFERON

    Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje. Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C).

    Negalima užšaldyti.

    Trumpai gabenant neparuoštą preparatą galima laikyti 25 °C ar žemesnėje temperatūroje iki 4 savaičių. Jei vaistas per 4 savaites nesuvartojamas, jį reikia išmesti.


    Praskiestą tirpalą reikia suvartoti nedelsiant. Iš karto nesuvartojus jį reikia laikyti 2 °C – 8 °C temperatūroje šaldytuve ir suvartoti per 24 valandas.

    Ant dėžutės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Viraferon vartoti negalima. Nevartokite Viraferon, jei pastebėjote, kad Viraferon išvaizda pasikeitė. Suvartojus dozę, nepanaudotus preparato likučius reikia išmesti.

    Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti kartu su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti

    nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

    Vaistinis preparatas neberegistruotas

  4. KITA INFORMACIJA


Viraferon sudėtis


Rūpestingai nusiplaukite rankas.


Viraferon miltelių atskiedimas injekcijai

Nuimkite nuo Viraferon buteliuko apsauginį gaubtą. Nuvalykite buteliuko guminę viršutinę dalį tamponu. Galima palikti tamponą odos vietai, kurioje dursite adatą, pavalyti. Išimkite iš pakuotės švirkštą. Nelieskite švirkšto galiuko. Paimkite ilgą adatą ir tvirtai uždėkite ją ant švirkšto viršutinės dalies. Nuimkite adatos apsaugą neliesdami adatos ir laikykite švirkštą su adata rankoje. Švelniai patapšnokite tirpiklio ampulės viršų, kad visas skystis atsidurtų apatinėje ampulės dalyje. Nulaužkite viršutinę ampulės dalį. Įstatykite adatą į ampulę ir ištraukite visą tirpiklį.


Ruošdami Viraferon tirpalą įstatykite adatą per buteliuko su Viraferon guminę dalį ir atsargiai priglauskite adatos galiuką prie buteliuko stiklinės sienelės, neliesdami rankomis nuvalyto buteliuko viršaus.

Iš lėto įleiskite tirpiklį, nukreipę skysčio srovę į buteliuko sienelę, kad nesusidarytų oro burbuliukų. Nenukreipkite srovės į baltus miltelius buteliuko dugne. Kad balti milteliai ištirptų, lėtai sukite Viraferon buteliuką sukamuoju judesiu neištraukdami adatos, kol turinys visiškai ištirps. Nekratykite. Jei susidarė oro burbuliukų, palaukite, kol tirpalas nusistovės, visi burbuliukai pakils į tirpalo viršų ir išnyks. Tik tada ištraukite iš buteliuko reikiamą dozę. Tirpalą praskiedus, jį reikia suvartoti nedelsiant. Iš karto nesunaudojus, jį reikia laikyti 2 °C – 8 °C temperatūroje šaldytuve ir suvartoti per 24 valandas.


Viraferon dozės paėmimas iš atskiestų miltelių injekcijai

Apverskite buteliuką ir švirkštą viena ranka. Įsitikinkite, ar adatos galas yra Viraferon tirpale. Kita, laisva, ranka galite judinti stūmoklį. Lėtai traukite stūmoklį atgal, įtraukdami į švirkštą gydytojo nurodytą dozę. Laikykite švirkštą taip, kad adata buteliuke būtų nukreipta į viršų. Nuimkite švirkštą nuo ilgosios adatos, palikdami adatą buteliuke ir neliesdami švirkšto viršaus. Paimkite trumpąją adatą ir tvirtai uždėkite ją ant švirkšto viršutinės dalies. Nuimkite adatos apsaugą ir patikrinkite, ar švirkšte nėra oro burbuliukų. Jei matote burbuliukų, šiek tiek patraukite stūmoklį atgal; švelniai patapšnokite švirkštą, laikydami jį adata į viršų, kol burbuliukai išnyks. Lėtai stumkite stūmoklį atgal iki teisingos dozės. Vėl uždėkite adatos apsaugą ir padėkite švirkštą su adata ant lygaus paviršiaus.


Tirpalas turi būti kambario temperatūros (iki 25 °C). Jei tirpalas šaltas, pašildykite švirkštą tarp delnų. Patikrinkite tirpalą prieš švirkšdamiesi: jis turėtų būti skaidrus ir bespalvis. Nenaudokite tirpalo, jei pasikeitusi jo spalva arba jame matyti dalelių. Dabar galite atlikti injekciją.


Tirpalo įšvirkštimas

Pasirinkite injekcijos vietą. Geriausia vieta injekcijai – audiniai, kur tarp odos ir raumenų yra riebalų sluoksnis: šlaunis, viršutinės rankos dalies išorinis paviršius (čia jums gali prireikti kito žmogaus pagalbos), pilvas (išskyrus bambą ar juosmenį). Jei esate labai liesas, pasirinkite tik šlaunį ar rankos išorinę pusę.

Vaistinis preparatas neberegistruotas

Kas kartą keiskite injekcijos vietą.


Nuvalykite ir dezinfekuokite pasirinktą vietą. Palaukite, kol išdžius. Nuimkite adatos apsauginį dangtelį. Viena ranka suimkite odos klostę. Kita ranka laikykite švirkštą kaip pieštuką. Įbeskite adatą į suimtą odą 45° – 90° kampu. Suleiskite tirpalą, švelniai spausdami stūmoklį iki galo.

Ištraukite adatą iš odos. Jei reikia, kelias sekundes palaikykite prispaudę sterilios marlės gabalėlį.

Nemasažuokite injekcijos vietos. Jei kraujuoja, užsilipinkite pleistrą.

Buteliuką, ampulę ir vienkartines injekcijos priemones reikia išmesti. Švirkštą ir adatas saugiai išmeskite į

uždarą talpyklę.